Talentai po priedanga: Dovilė perėjo Ameriką! Ką reiškia gyventi kelyje ir žengti tūkstančius žingsnių per save? (2 dalis)

Ar esi kada nors jautęs, kaip pasaulis sustoja, kai lieki tik tu, kelias ir begalinė tyla aplink?
Pirmojoje dalyje su Dovile Petkevičiūte kalbėjomės apie pasiruošimą ir pirmuosius žingsnius į 4000 kilometrų kelionę per visą Ameriką. O šįkart, visi drauge leiskimės į nuotikį, tik šįkart - pėščiomis!
Kaip atrodė dienos, kai žygis įsibėgėjo - rytai, maistas, nuotaikos, tempas? Kaip keičiasi žmogus, kai visa jo kasdienybė telpa kuprinėje, o kiekvienas žingsnis yra nauja patirtis? Kalbame apie tylą, kuri kartais ramina, o kartais gąsdina, apie vietas, kurios atrodo tarsi iš kito pasaulio, ir apie bendruomenę, kuri gimsta ten, kur susitinka keliautojai - su savo „trail name’ais“, siuntiniais ir mažais stebuklais pakliui.
Dovilė dalijasi akimirkomis, kai kūnas buvo ant išsekimo ribos, kai emocija - verkti, juoktis ar tylėti, šioje kelionėje yra visiškai kitokia. Apie santykius, kai keliauji petys į petį su mylimu žmogumi, be galimybės pabėgti - „visiškai nuogi“.
Ir galiausiai - apie finišą. Tą paskutinį žingsnį, kai supranti, kad kelionė baigėsi, bet galbūt viskas tik prasideda iš naujo.