Mokslo dvikova: Nešvarios polittechnologijos ar vertybės: kas valdo Lietuvos politiką?

Į Krašto apsaugos ministeriją sukviesti influenceriai, kuriems buvo paaiškinta, kad premjerė planuoja mažesnį gynybos biudžetą nei žadėta, vėliau socialiniuose tinkluose paskleidė žinutes, esą gynybos finansavimas nesieks 5 proc. nuo BVP. Tačiau jau kitą dieną Vyriausybė paskelbė, kad numatomas biudžetas sieks 5,38 proc. Tai sukėlė klausimų – ar Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, galbūt klaidingai informuota, nepasinaudojo nešvariomis polittechnologijomis? O patys influenceriai nesąmoningai tapo nešvarių polittechnologijų įrankiu? 
Nešvarių polittechnologijų produktu neretai vadinamas Remigijus Žemaitaitis. Viešojoje erdvėje sklando naratyvas, neva, už šio politiko nugaros stovi polittechnologijų profesionalai, patariantys, kaip skaldant visuomenę galima valdyti ir auginti reitingus.
Ne vienas eilinis Seimo narys privačiai pripažįsta, kad dalyje balsavimų neišreiškia savo tikrųjų pažiūrų – balsuoja prieš savo vertybes, nes kitaip tai nepatiktų rinkėjams ar partijai. Tokia politinė savicenzūra – irgi vienas iš polittechnologijų rezultatų: visuomenės nuomonė ir reitingai tampa stipresni nei vertybinis stuburas.
Išjungus kameras politikai neretai pasidalina kritišku požiūriu į savo partijas ar jų lyderius, tačiau vos įsijungus kameroms drąsa dingsta. Kaina per didelė – žemesnė vieta rinkimų sąraše. Taip kuriama vienybės ir stiprybės iliuzija, kuri iš tiesų tėra dar viena polittechnologinė konstrukcija.
Nešvarios polittechnologijos iškreipia demokratinį procesą, nes jų tikslas – ne tiesa ar vertybės, o valdymas per emocijas, baimes ar klaidinimą. 

Kas valdo Lietuvos politiką? Nešvarios polittechnologijos ar vertybės? Kokie yra pagrindiniai polittechnologijų metodai? Kodėl daliai politikų svarbiau populiarumas nei vertybiniai tikslai?
Laidoje dalyvauja Kauno Technologijos universiteto dr. Vytautas Valentinavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Lauras Bielinis. 

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.