NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.
Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą.
***
Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos.
Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek